JUNKITĖS PRIE „HENKEL“ MISIJOS PADĖTI APSAUGOTI BALTIJOS JŪRĄ! AUKOKITE TOMS NEVYRIAUSYBINĖMS ORGANIZACIJOMS, KURIOS SIEKIA APSAUGOTI BALTIJOS JŪRĄ!
Kaskart perkant „Henkel“ ar „Schwarzkopf“ produktus „Rimi“, „Maxima“ ir „IKI“ parduotuvėse 07.21 – 08.31 laikotarpyje ir „Senukai“ bei „Ermitažas“ parduotuvėse 09.01-09.30 laikotarpyje, po 1 centą nuo produkto bus skiriama apsaugoti Baltijos jūrą.
KAS VYKSTA BALTIJOS JŪROJE? KODĖL JĄ REIKIA APSAUGOTI?
Eutrofikacija
97 % Baltijos jūros yra paveikta eutrofikacijos – maistinių medžiagų pertekliaus, sukeliančio dumblių žydėjimą. Dėl to susidaro negyvosios zonos – teritorijos, kuriose nepakanka deguonies jūros gyvūnams išgyventi. Perteklinės maistinės medžiagos į Baltijos jūrą patenka dėl netvarios ūkinės veiklos, netinkamo pramoninių atliekų šalinimo ir net buitinių atliekų, atvežamų iš toli nuo pakrantės esančių miestų ir kaimų.
Šaltinis: HELCOM 2023 State of the Baltic Sea Report
Tarša plastiku
Daugumoje Baltijos jūros paplūdimių galima rasti nuorūkų, plastikinių maišelių ir pakuočių, butelių kamštelių, paliktų žvejybinių tinklų ir kitų šiukšlių. Šios šiukšlės ne tik kenkia mūsų aplinkos estetikai – jos gali tiesiogiai pakenkti laukinei gamtai, išskirti toksiškas medžiagas ir suskilti į mažyčius mikroplastiko gabalėlius, kuriuos gyvūnai gali praryti ir kurie keliauja mitybos grandine. Komunalinės atliekos yra dar vienas ženklus mikroplastiko šaltinis: mikropluoštai nuo sintetinių medžiagų skalbinių yra vieni iš labiausiai paplitusių mikroplastiko tipų, randamų Baltijos jūroje.
Šaltinis: HELCOM 2023 State of the Baltic Sea Report
Kenksmingos medžiagos
Vaistai, pesticidai, sunkieji metalai ir naftos produktai yra tik keletas pavojingų medžiagų, kurios pasiekia mūsų jūrą ir kenkia jūros organizmų sveikatai. Dažnais atvejais šie teršalai suyra lėtai ir kaupiasi gyvūnų, pavyzdžiui, žuvų ar ruonių, organizme. Pavojingos medžiagos į jūrą gali patekti dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, dėl pernelyg didelio pesticidų naudojimo žemės ūkyje arba netinkamo cheminių medžiagų šalinimo, kurių negali veiksmingai filtruoti nuotekų valymo sistemos.
Šaltinis: HELCOM 2023 State of the Baltic Sea Report
-->
KĄ DAR GALIME PADARYTI, KAD BALTIJOS JŪROS BŪKLĖ NEBLOGĖTŲ?
Užkirsti kelią eutrofikacijai
- Rinkitės daržoves ir vaisius, užaugintus ekologiniuose ūkiuose, taip paremdami jūrai draugiškesnę žemdirbystę.
- Jei reikia tręšti sodą ar pasėlius, rinkitės organines trąšas ir stenkitės jų nenaudoti per daug.
- Tarp pasėlių ir vandens telkinių pasodinkite augmenijos juostas, kad filtruotumėte maistinių medžiagų nuotėkį ir sumažintumėte į jūrą patenkančių jų kiekį.
Užkirsti kelią taršai plastiku
- Atsisakykite vienkartinių ir neperdirbamų medžiagų produktų. Stenkitės atnaujinti, pakartotinai naudoti, rūšiuoti perdirbimui ir pritaikyti tai, ką jau turite.
- Rinkitės natūralaus pluošto drabužius, o sintetinius skalbkite kuo žemesnėje temperatūroje, kad sumažintumėte mikroplastiko atsiskyrimą.
- Reguliariai tikrinkite automobilio padangų slėgį ir vairuojant stenkitės nepradėti važiuoti ir nestabdyti per greitai, kad sumažintumėte mikroplastiko išsiskyrimą iš automobilių padangų.
Kontroliuoti kenksmingas medžiagas
- Nereikalingus dažus, baliklius, alyvas, pesticidus ir kitas pavojingas chemines medžiagas atiduokite tam skirtuose pavojingų medžiagų surinkimo punktuose, o ne išpilkite juos į kanalizaciją, tualetą ar lietaus vandens surinkimo sistemas.
- Venkite naudoti sintetinius pesticidus savo darže ir rinkitės daržoves bei vaisius, užaugintus ekologiniuose ūkiuose.
Jei norite sužinoti tiksliau, kuriam projektui bus skirta auka, arba turite daugiau klausimų, drąsiai kreipkitės el. paštu info@registerpromo.lv.
<--